Mano.Namas

Šiandien brolis besimaudydamas Strėvos upėje tarp akmenukų dugne atrado kažkokį stipriai parudijusį metalinį daiktą. Parsinešė namo, pasigyrė, kad rado granatą. Pagooglinau ir radau sprogmenų pavyzdžių. Ir tame pdf’e pamačiau "tiptop" tokią pačią:

Paskambinau 112. Liepė nejudinti ir pasitraukti toliau. Po gero pusvalandžio atvažiavo policija su specialistu. Apžiūrėjo. Konstatavo, kad čia 1943 metų vokiečių granata (tai nuo II pasaulinio karo užsilikus). Nežinia ar pilna, nežinia ar veikia detonatorius, nežinia kiek dar nesprogs. Pamerkė į vandenį granatą, paslėpė nuo saulės. Ryt atvažiuos išminuotojai ir naikins vietoje arba nuspręs pagal situaciją.

Galima sveikinti brolį su antruoju gimtadieniu. O rašau apie visai tai, kad tiesiog neeilinis įvykis ir turėtų būti gera pamoka visiems ką reikia ir ko nereikia daryti. 

Žinot, gal visgi yra ten kažkoks iracionalus biolaukas ar dar kokia tai informacinė energija, kurią supranta stiprią nuojautą turintys žmonės. Šią savaitę viskas turėjo būti kitaip, bet…>>

Nuoširdžiai ruošiausi gausiems darbeliams: pabaigti laiptų betonavimą, pasitaisyti keliuką ir kiemą, kad nebūtų taip šlapia ir duobėta, pasijungti lauko šviestuvą, pakabinti statybinę kriauklę, pradėti mūrinti daugumą pertvarų ir galų gale apsitvarkyti "bardaką".

Bet štai jau penktadienį brolis parvažiavo su barškančia greičių dėže (paaiškėjo, kad subyrėjęs pusašio guolis), tai tėtis su juo liko garaže. Teko tik dviese (su jauniausiu broliuku) į statybas važiuoti. Na tai griebėmės betonavimo. Supylėm betoną į likusias viršutinio laiptakio pakopas ir skambutis… pas senelius likusi mūsų dukrytė užsivertė ant savęs karštos arbatos puodelį… lekiu ten… greitoji veža į KMUK, sutvarsto nudegimus… nudegimai vidutiniai, bet pusė veiduko raudona,  ant žando dvi nemažos jau plyšę pūslės, petukas nudegęs, krūtinės pusė, ir vienos pėdos visas viršus… po kelių dienų bus aišku, kokios laukia pasekmės… o mūsų mergytė tikrai kantri, aš tikrai taip neikentėčiau kaip ji…

broliukas tuo tarpu liko statybose ir pabaigė betonuoti laiptus, bei patvarkė kiemą ir privažiavimą… daugiau nieko nežinau… geriu alų.

…>> bet šiandien buvo tikrai graži diena, be kritulių, galėjau tiesiog krautis plytas ant palečių ir niekur nevažiuoti. Talkininkų statyboms nebuvo visų, darbų daug vistiek nebūtume padarę, vaikas būtų likęs namuose, šiandien būtų geras vakaras. Nebuvo nuojautos.

Atnaujinau truputį blogo išvaizdą, kad būtų šviesesnė.

O šiaip tai senasis šablonas nervino dėl paskutinių komentarų nuorodų šokinėjimo, dabar geriau. Ar ne?

Iki Joninių laužo uždegimo likus kelioms valandoms, pasigirsiu, kad nuo šeštadienio jau vartoju savo elektrą statybose. Penktadienį pastatė skaitliuką, o atvažiavęs tiesiog įsijungiau automatą ir vuolia.

Skaitiklis toks pilnai elektroninis, tai dar nežinau ką ten rodo, kur koks tarifas, neturėjau laiko susipažinti atidžiau.

Šiandien sulaukiaus skambučio iš VST, kad galiu atvykt pasirašyt galutinius popierius, pasiimti knygelę ir naudotis elektra.

Paskutiniai darbai vis dar buvo ant stogo, tai intensyviai dirbę, pabaigėm didžiają dalį skardinimo darbų, liko sutvarkyti porą kampų. Foto pažadu kitam kartui, nes tiesą sakant šį kartą net nebuvo kada nufotografuoti.

Linksmų ir taikių Joninių!

Minutei atsiraukus nuo darbų norėčiau išdėstyti kelias su tinklaraščio pagrindine tema nesusijusias mintis. Kadangi kol kas turiu gal 2-3 skaitytojus, o gal ir tiek nėra, tai nėra tiek aktualu, bet vistiek pakalbėsiu.

AR TINKLARAŠČIUI PRIVALU RAŠYTI DAŽNAI: po vieną, du ar daugiau įrašų per dieną?

Ar retai rašantis tinklaraštis gali būti patrauklus?

Ar įrašų gausa yra didesnė atsvara turiniui?

Ar mažesnis ir retesnis įrašų skaičius įpareigoja skelbti išsamesnius ir sklandžius tekstus?

Produktyvumu ir turinio šviežumu mane žavi nežinau.lt. Žinodamas, kad rasiu kažką naujo tinklaraštį aplankau bent 5-10 kartų per dieną. Malonu 50% iš tų kartų vis rasti naujų įrašų. Ne seniai skaičiau porą strapsniukų ir įrašų, mačiau diagramas: TAIP! kuo dažniau atsiranda nauji įrašai, tuo tinklaraštis yra lankomesnis/skaitomesnis, bet ši koreliacija manyčiau nėra vienareikšmiška (per dieną parašytos dešimt-dvidešimt nesąmonių kažin ar padeda lankomumui/skaitomumui).

Man pačiam norėtųsi per dieną bent po vieną įrašiuką paskelbti, bet kadangi rašau asmeninės patirties istoriją, tai ar galiu dirbtinai ją sukompiliuoti? Ne. O kadangi labai nemėgstu įrašų "… ir vėl nebeliko laiko parašyti, prižadu kuo greičiau paskelbsiu skanią istoriją…" ar pan. (nors pats esu vieną tokį įrašęs), tai įgalioju save jaustis ramiai: kai pradėsim tikrus statybos darbus, tai bus ką parašyti ir ką parodyti.Ir tikiuosi, kad jau greit galėsiu paskelbti dažnesnių įrašų, ne dėl skaičiaus, bet dėl pačios rašymo priežasties - darbai gal pradės judėti, laukiu. Savo namus įsirenginėti ar gi ne puikumėlis?

_________________________________________________________________

Jei mielas skaitytojau atklydai netyčiukais ir sudomino pagrindinė tema, įsimesk kur į kamputį šio tinklaraščio RSS, ateityje galėtume puikiai pabendrauti ir pasidalinti patirtimis.

Trumpam nuklydęs į šalį norėčiau pasiteisinti-pasiguosti.

Skaitant bet kokį ilgesnį tekstą, jei jis nėra genialiai įdomus savo turiniu, norom-nenorom pasiilgsti iliustracijų. Nuo senovės tam knygos buvo iliustruojamos paveikslėliais, vadovėliai grafikais, straipsniai nuotraukomis. Naujos technologijos davė mums garsą ir vaizdą pasiekiamą bet kam bet kur, todėl video klipukai dar labiau palengvino tinginčių skaityti dalią. Iliustruojamas tekstas lengviau suprantamas, daugiau įsimenamas ir mieliau skaitosi.

Bet aš ne apie tai. [Mėgstu nukrypti, bet kažkaip visada nepagailiu laiko konteksto nupasakojimui, kuris galiausiai persipina su spontaniškai gimstančiomis mintimis. Apie tai dar kada nors tikrai parašysiu]

Tai štai apie ką noriu papasakoti. Kol kas mano įrašuose nebuvo nė vienos nuotraukos, o rašant tokia (statybų) temą, jos kaip ir privalomos. Mielai būčiau įdėjęs bent keletą, bet mano spartusis 3G Omnitel teikiamas internetas veikia tik viena kryptimi - download. Upload teoriškai turėtų būti, bet jo nėra. Jau kokius pusę metų (daugiau turbūt) nesugebu išsiųsti nė vieno laiško didesnio nei 10KB, upload’inti į FTP didesnių failiukų. Kur visą šitą pagadinęs šuo pakastas dar neaišku.

Istorija kol kas buvo tokia. Vieną dieną, kai dėl itin slidaus kelio nesugebėjau nuvažiuoti į darbą, bet įvažiavau į griovį, norėjau nusiųsti savo direktoriui kelias telefonu padarytas nuotraukas, kad tikrai pamatytų - netinginiauju aš, nesimuliuoju, o mašiną iš griovio traukiu. Ir F**K! Nuotraukos po 23KB, o laiško jau negaliu išsiųsti. 

Skambinu Omnitel pagalbos telefonu. Atsiliepia Justas:

(kalba nėra cituojama)

Justas: Laba diena.

Aš: Labas. Turiu tokią problemą, 3G ryšys geras, softas rodo padalų pagaliukų pakankamai daug, downloadas mane tenkina. Matuok.lt, SpeddTest.net rodo ~1mbps. Nėra uploado ~90kbps!!. Toks įspūdis, kad upload’as yra blokuojamas. Didesni failai iš vis nepradedami siųsti, o mažiukai iš pradžių lyg ir normaliai, bet pastebimai matosi lėtėjimas iki 0. Ar čia taip specialiai ar kažkas yra apribota?

Justas: Na… nėra jokių apribojimų, turėtų siekti apie 200kbps.

Aš: tai kur tada problemos?

Justas: palaukite minutėlę…

Justas: taip, aš čia pasitariau su specialistais, tai pirmas dalykas trafiic’ą gali naudoti kenkėjiškos programos, virusai…

Aš: nu nėra jokių virusų pas mane, DU Meter nerodo jokio įtartino traffic’o, taip ir maniau, kad kišit šitas standartines frazes

Justas: žinoma, suprantu, čia aišku ne vienintelė problema, na aš užregistruosiu problemą administratoriams, jie pažiūrės

Aš: kada kas nors bus daroma, kada laukti žinių?

Justas: savaitės bėgyje tikrai susieksime…

Šiandien lygiai dvi savaitės, jokio skambučio, upload’o nėra. 6min. pokalbio po kurio niekas nepaaiškėjo. Iš operatoriaus, kurio klientu esu jau trečius metus jokio susidomėjimo.

Tarkim šventės, tarkim pas mane problemos. Pats dar kartą išbandysiu modemą kitam kompe ir pačią SIM kitu modemu.

Na bet, elementarus skambutis "Atsiprašome, priežasčių nerandame, bandykime kitokį variantą" ar pan. parodytų deramą dėmesį lojaliam klientui. Ar to tikėtis per daug?

Prabėgo nemažai laiko nuo paskutinio mano įrašo. Galiu pasiteisinti laiko ir jėgų stoka. Pastaruoju metu teko daug popierių tvarkyti, darbo metu žinoma, todėl papildomai teko viršvalandžius dirbti. Po darbo dar šiek tiek laiko šeimai. Va ir visos dienos taip prabėgo.

Na dar metų pabaiga - norisi visus darbus ir reikalus susitvarkyti, tai laiko iš vis iki minimumo belieka.

Jau pasirašėme pirkimo-pardavimo sutartį, tik pinigėliai pardavėjui dar nepervesti. Situacija tokia kaip nei luptam, nei skustam avinėliui (ar kokia ten pasaka buvo).
Greitu metu tikiuosi pratęsti savo rašinius ir apie viską papasakoti detaliau.

Taip turbūt ne man vienam. Sėkmės visiems mums :)