Bandau struktūrizuoti savo įrašų sistemą pavadinimais. Visi įrašai susiję su popieriukų tvarkymu slėpsis po "tvarkailai" antrašte. Kaip jau pastebėjot turbūt :) Ateityje rašysiu apie statybos darbus su antrašte "Statybų batonas". Tokia gaunas aliuzija į statybų duoną. Bet kadangi jau tokia yra Senukų parduotuvė, tai nesikėsinsiu į pavadinimą.
Kadangi pamažu atsiranda noras parašyti ne vien tik apie būsto storojimosi reikalus, o tiksliau sakant, dar atsiranda kitom mintim laiko, tai retkarčiais parašysiu ir kasdieninės patirties pastebėjimus. Iš čia ir kilo įrašų tematikos pavadinimas "kasdienėjimai".
______________________________________________________________________
Nesusilaikiau neparašęs. Šiandien iš ryto skubėdamas į darbą sustojau prie perėjos praleisti pėsčiųjų. Kadangi Kauno šaligatviai nelabai atkasti, tai žmonėms sudėtinga nulipti ant perėjos. Stengiuosi sustoti iš anksto ir palaukti kol močiutė kokia nuropos ant važiuojamosios dalies. Na tai va, nesigailiu, kad sustojau. Už kokių 50m jau laukė žalieji akylieji mūsų draugai-angelai-sargai. Neužkliuvau aš jiems. Čia be ironijos.
Atrodo nieko čia įpatingo. Taip ir yra. Aš nepažeidžiau kelių eismo taisyklių, buvau mandagus pėsčiųjų atžvilgiu. Policininkai stebėjo. Nepraleidžiančius pėsčiųjų reikia bausti. Viskas O.K.
O štai vakare važiuoju namo. Prie perėjos praleidžiu merginą. Ši skuba pereiti gatvę, bet priešinga puse "mina" policijos mašinėlė, be švyturėlių, kiek mačiau - vienas policininkas viduje. Turbūt namuose jau baigė atšalti vakarienė, todėl reikėjo skubėti ir nepraleisti merginos. Gerai kad toji buvo mikli ir budri, nesukėlė problemų alkanam pareigūnui. Čia šiek tiek pagardinau ironojos pipiriukais.
Aš ne apie tą policininką asmeniškai norėjau pastebėjimą parašyti. Net nebūtinai apie policininkus. Tiesiog eismo sąlygas žiema šį sezoną parinko nekuklias, o neprotingai skubančių vairuotojų vistiek daug. Kažkaip reiktų būti atsargesniems, pastabesniems ir jaustis kolegomis kelyje, o ne varžovais. Varžytis galima kitose vietose, ne gatvėse. Čia šiek tiek atsibodusios demagogijos, bet kai pats susilaukiau dukrytės, pradėjau daug atsargiau važinėti ir peikti chuliganus keliuose.
Kelionė iš taško A į tašką B nėra verta nė vienos gyvybės, net sulaužytos rankos neverta.