Vakar iki sutemų lyginau ir purenau mūsų vidinį juodmolio kiemelį ir užsėjau kažkokia kanadietiško sodo žole. Žiūrėsim kas bus.
Gruntas labai nedėkingas, bet gal kas nors išaugs ir bus smagiau vasaros vakarais pasikepti mėsytės po darbų stovint ant "žalio kilimo".
Kol situacija negerėja, kai yra ūpo ir glaisto po truputį tvarkau miegamąjį ir drabužinę:
Siūlių glaistymas faktiškai baigtas, lieka baigiamieji ištisiniai glaistymai.
O čia mažas eksperimentas drabužinėje ant sienos:
Tiesiog užtepiau rotbandu, pratryniau kempine, o kai nudžiuvo, glaistykle nubraukiau aštrumus. Faktiškai galėčiau ir dažyti tokią sieną: tinku galima išlyginti visus žymesnius nelygumus, gana greitas darbas, paviršius mažiau išduotų sujungimus, duobes ir iškilimus, nereiktų milijono šveitimų ir tų bjaurių dulkių (kas nervina, kai dar ir gyveni statybose).
Tik galvoju ar nekaups visi tie struktūriniai tarpeliai dulkių vėliau ir ar neatšokinės tinkas, todėl padengiau vieną plotelį ir stebiu kas darosi.
Kai pradėjau glaistyti gipso sujungimus uniflotais, labai prireikė patogaus indo.
Parduotuvėse net neieškojau ir per 10 minučių pasidariau štai tokį lovelį:
Nupjaunam kanalizacijos vamzdžio viršų kiek norim gilumo, galus uždengiam dangteliais (aš naudojau nuo vaikų mišinuko NAN dėžučių likusius dangtelius), truputis lipnios juostos ir vuolia!
Patogu laikyti rankoje, patogu kabinti ir nubraukti glaistą, patogu gerai išvalyti, nes kampai yra tik kraštuose. Galima pasidaryti skirtingų dydžių, o jei palikom neišvalytą tingėdami, galim net ir išmesti - naują pasigaminti nesunku.
Po vakarykščio ryto, kai dvi valandas prasikankinau bandydamas užvesti mašiną, kraudamas akumuliatorių ir vėl beviltiškai bandydamas, nusprendžiau pasitvarkyti garažą. Pora valandų visokių daiktų perkraustymo ir mašina garaže.
Liuks jausmas iš ryto išvažiuoti į kiemą, kai užsiveda iš pirmo pasukimo, o langų nereikia gramdyti, laukti kol salonas apšils.
Tiksint paskutinėms 2010ųjų valandoms, metas prisiminti ir surašyti visus nuveiktus darbus savo statybos-namuose:
Ilgasis savaitgalis buvo paskirtas seniai reikalingiems darbams atlikti: antro aukšto vonios grindims pabaigti. Ryžausi pavynioti vamzduką ir pats vienas pasibetonuoti. Vynioti sekėsi nelengvai, nes vamzdukas labai nenorėjo paklusti, naudojau tam skirtas kabes, bet net iš EPS100 jas išlupdavo. Taigi labiausiai mandras vietas paspaužiau lentomis ir plytomis. Dar pripildžiau vandeniu, praleidau šiek tiek pacirkuliuoti nuo šildymo sistemos. Slėgis per naktį nekrito, vadinasi viskas gerai.
Neklojau nei jokios plėvelės, nei tinklo nenaudojau, nei tarpai labai geri tarp vamzduko vingių, bet plotas čia iki 5kv.m., antras aukštas, grynai komfortui.
Iš ryto vamzdukas jau laikėsi toje formoje kur reikėjo:
Pirmadienis praleistas maišant, tempiant kibirus ir lyginant grindis. Sunaudojau du maišus cemento ir kiek mažiau nei pusę 1L butelio plastifikatoriaus FLOORMIX.
Taigi antrojo aukšto šildymo vamzdukų vedžiojimas dabar jau oficialiai baigtas.
O tai nebuvo taip paprasta,
nes kabinau juos po lubomis,
o taip dariau,
nes antrą aukštą dar vasarą betonavome,
kad greičiau būtų galima apsigyventi.
Visiems gerai žinomo prekybos tinklos reklaminio laikraštuko fragmentas:
Atspėkit koks kiekis kiek kainuoja.
Vakar pagaliau paleidome dujinį katilą. Buvo pastrigęs cirkuliacinis siurblys, nesukeldavo slėgio ir neužsikūrdavo; beto labai ūžė turbina. Kažkiek sparnelius patiesinome, bet vibracijos dar yra nemažai, reikia balansuoti.
Po dviejų mėnesių prausimosi ir plovimo tik šaltu vandeniu buvo super malonu pakišti rankas po šilto vandens srovele.
Šiandien nusimato radiatoriaus pajungimas kambaryje, kuriame gyvename, miegame, valgome. Savaitgaliui visi likę kambariai ir patalpos.
Back to civilization… :)
Kurį laiką nieko neparašiau ir dar kurį laiką ne dažnai parašysiu, tiesiog daug visokių nestatybinių reikalų dabar.
Jei trumpai, tai maximaliai apsitvarkėm tai kas yra, atsivežėm panaudotą laminatą, keletą baldų, šaldytuvą ir dabar jau gyvenam savo namuose. Dar daug daug reikia daryti, bet bent nereikia kasdien važinėti po 40 km iki Kauno (mano darbo, žmonos darbo, senelių/darželio) ir tiek pat atgal.
Vienas kamabrys jau tik beliko glaistyti ir dažyti, o kitur tai nesimato pabaigos.
Jau pagaliau dujotiekio pridavimas eina į pabaigą, tai matyt greitu metu bent karšto vandens turėsim.
Bet dabar svarbiausia su šildymu kaip nors spėti… o tam trūksta kažkiek lituoklių… gal visi po truputį paskolinti galite :)))
Tai va taip gyvenam.
Šiandien brolis besimaudydamas Strėvos upėje tarp akmenukų dugne atrado kažkokį stipriai parudijusį metalinį daiktą. Parsinešė namo, pasigyrė, kad rado granatą. Pagooglinau ir radau sprogmenų pavyzdžių. Ir tame pdf’e pamačiau "tiptop" tokią pačią:
Paskambinau 112. Liepė nejudinti ir pasitraukti toliau. Po gero pusvalandžio atvažiavo policija su specialistu. Apžiūrėjo. Konstatavo, kad čia 1943 metų vokiečių granata (tai nuo II pasaulinio karo užsilikus). Nežinia ar pilna, nežinia ar veikia detonatorius, nežinia kiek dar nesprogs. Pamerkė į vandenį granatą, paslėpė nuo saulės. Ryt atvažiuos išminuotojai ir naikins vietoje arba nuspręs pagal situaciją.
Galima sveikinti brolį su antruoju gimtadieniu. O rašau apie visai tai, kad tiesiog neeilinis įvykis ir turėtų būti gera pamoka visiems ką reikia ir ko nereikia daryti.
